Vieną dieną šokoladinė triušytė Frėja su šeima ir draugais surengė išvyką į Jūros iškyšulį. Vaikai šios kelionės labai laukė. Katytė Sabrina nusiuntė vaikams laišką, kuriame parašė
„Nutiko kai kas įdomaus! Atvykite ir pamatysite!”
„Įdomu, ką ji turėjo omenyje”
- stebėjosi vaikai pakeliui į Jūros iškyšulį.

Atvykę į paplūdimį pro automobilio langus vaikai pamatė keistą reginį.
„Kas tai?”
- paklausė Frėja.
„Atrodo kaip didelė ledų porcija”
- atsakė persų katytė Bonė.
Prie jūros stovėjo didžiulė ledų porcija.
Vaikai nubėgo pasižiūrėti iš arčiau ir ant šios ledų porcijos pamatė užrašą, kad tai ledų parduotuvė! Kačiukų mama Amelija šypsodamasi pasitiko vaikus.
„Sveiki atvykę į paplūdimio ledų parduotuvėlę!”
- sušuko ji.
„Iki šiol tai laikiau paslaptyje, nes norėjau jus nustebinti. Jūs esate pirmieji klientai!”

Prie prekystalio buvo daugybė spalvotų ledų.
„Kokie jie gražūs!”
- susižavėjusi sušuko Frėja.
„Kokie čia ledai?”
- paklausė voveriukas Ralfas.
„Tai pasiflorų skonio ledai”
- atsakė Amelija.
„Mėlynių ledai taip pat labai skanūs”
- pridūrė Sabrina, kuri padėjo Amelijai ledų parduotuvėlėje.

Ledai buvo šalti ir skanūs - būtent to ir reikėjo karštą vasaros dieną. Vaikai buvo laimingi.
„Niekada anksčiau nesu ragavusi tokių ledų”
- tarė Frėja.
„Jie tokie skanūs!”
Mažesni vaikai taip pat buvo linksmi, nes jie sėdėjo vaisių formų kėdutėse, kurios judėjo tarti sūpynės, ir valgė savo mėgstamus ledus.

Tačiau mažoji šokoladinė triušytė Kremė neužsisakė jokių ledų. Amelijai pasiteiravus, kokių ledų ji norėtų, Kremė parodė į didžiulį ledų formos ženklą ir pasakė:
„Noriu šitų didelių ledų!”

Kremė manė, kad parduotuvėlėje esantys ledai bus tokie pat dideli, kaip ir įspūdingas ženklas. Ji žvalgėsi aplink ir ieškojo tokios milžiniškos porcijos, ir labai nusiminė, kai sužinojo, kad didžiulė porcija netikra.
„Mes neturime tokių didelių porcijų, bet gal tau patiks šie?”
- pasiūlė Amelija ir į vaflinį pagrindą įdėjo penkis šaukštelius ledų.

Tada Amelija paklausė Kremės, ar ši norėtų užlipti į didžiulės ledų porcijos viršų. Viršuje buvo terasa su suoliuku ir iš čia jos galėjo žvalgytis po visą pliažą. „Aš esu didžiulės ledų porcijos viduje!”
- sušuko Kremė.

Kremės ledai buvo dar skanesni nei visų kitų, nes juos valgyti čia, viršuje, pučiant švelniam vėjeliui, buvo išties smagu. Paskui Kremę į viršų užlipo ir kiti mažyliai.
„Matau jūsų senelio kruizinį laivą!”
- sušuko mažoji voveraitė Ambrozija.
Frėja ir kiti vaikai mojavo mažyliams iš apačioje esančios terasos.

Žiūrėdami į žėrinčią jūrą visi jautėsi laimingi. Dabar, kai čia atsidarė ledų parduotuvėlė, į Jūros iškyšulį vaikai norėjo atvykti dar dažniau, nei iki šiol.

PABAIGA