Visiems Silvanijos vaikams patinka kepyklėlė
„Plytinė krosnis”.
Jie čia užsuka kasdien. Kepyklėlėje yra didžiulė plytinė krosnis, tad kai tik pradeda sklisti skanus kvapas, visi žino, kad ką tik iškepė daug šviežių skanėstų. Užuodę šį puikų kvapą, vaikai sušuko
„Eikime į kepyklėlę!”
ir nubėgo, kiek tik kojos neša.

Ežiukų mama Eleonora - kepyklėlės kepėja. Vaikus ji visuomet pasitinka džiugiai nusiteikusi.
„Sveiki, aš jūsų laukiau!”
- pasisveikino ji su vaikais.
Iš krosnies ji išėmė šviežius prancūziškus ragelius, šokoladines bandeles ir kitus skanėstus.
„Kaip skaniai atrodo!”
- džiūgavo vaikai.
„Net nežinau, ką išsirinkti, noriu paragauti visko!”
- sušuko vienas iš mažylių.
Buvo tiek daug gražiai atrodančių skanėstų, tad vaikams buvo itin sunku išsirinkti.

Vieną dieną grįždamos iš mokyklos į kepyklėlę užsuko šokoladinė triušytė Frėja ir voveraitė Šafranė. Frėja išsirinko braškinę bandelę, o Šafranė - ragelį su riešutais.
„Atrodo taip gražiai, kad net gaila valgyti”
- tarė Frėja.
„Norėčiau pasidėti šią bandelę savo kambaryje ir žiūrėti į ją”.

Šafranei kilo šauni mintis. Kitą rytą ji viena nuėjo į kepyklėlę ir paprašė Eleonoros pagalbos.
„Mano mamai patinka jūsų skanėstai”
- paaiškino ji.
„Ar galėtumėt pagaminti ką nors ypatingo jos gimimo dienos proga?”
Eleonora pamanė, kad tai išties puiki idėja.
„Žinoma, galiu!” - atsakė ji.
„Ko tavo mama norėtų?”

Šafranė ir Eleonora labai ilgai kalbėjosi ir mąstė, tačiau joms niekas neatėjo į galvą. Kaip tik tuo metu į kepyklėlę užsuko Frėja. Išgirdusi apie Šafranės ir Eleonoros planą, Frėja iškart sušuko
„Žinau! Tavo mamai patinka pasikviesti svečių ir būti kiemelyje prie namo, tad kodėl neiškepus jai namelio formos duonos kepalo?”

„Kokia puiki mintis!”
- nudžiugo Šafranė ir Eleonora.
„Iškepsiu tavo mamai skanią duoną”
- tarė Eleonora.
„Palauk ir pamatysi!”
Tą dieną grįždamos namo Šafranė ir Frėja buvo puikios nuotaikos. Kai atėjo voveraitės mamos Jardlės gimimo diena, Šafranė su Frėja nuėjo į kepyklėlę pasiimti duonos, kurią iškepė Eleonora. Mažylės negalėjo patikėti savo akimis! Duonos kepalas buvo įspūdingo dydžio!

„Jūsų name yra daug kambarių, tad norėjau, kad ir duona būtų tokia pat graži ir didelė”
- šypsodamasi paaiškino Eleonora.
„Manau, man pavyko”. „Ačiū, ponia Eleonora!”
- susižavėjusi dėkojo Šafranė.

Jardlė apsidžiaugė, gavusi tokią originalią dovaną. Visi vakarėlio dalyviai pripažino, kad duona iš tiesų puiki. Nuo tos dienos Eleonora pradėjo gauti vis daugiau specialių užsakymų.
„Norėčiau mašinos formos duonos!”
- tarė kačiukas Šeinas.
Eleonoros kepami skanėstai tapo dar populiaresni nei iki šiol.

PABAIGA